Užpakalinės raumenų grandinės aktyvumo vertinimas tarp futbolininkų, jaučiančių ir nejaučiančių apatinės nugaros dalies skausmo: elektromiografinis tyrimas
Year: 2017
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Tikslas. Išmatuoti elektromiografu, įvertinti ir palyginti futbolininkų jaučiančių ir nejaučiančių apatinės nugaros dalies skausmo užpakalinės raumenų grandinės aktyvumą atliekant lenkimo-atpalaidavimo fenomeno, kojos tiesimo gulint testus, pritūpimus ir spyrio imitavimus. Uždaviniai. Išmatuoti elektromiografu, įvertinti ir palyginti futbolinkų jaučiančių ir nejaučiančių apatinės nugaros dalies skausmo 1) tiesiamųjų nugaros raumenų aktyvumą atliekant lenkimo atpalaidavimo fenomeno testą. 2) šlaunies dvigalvių, didžiųjų sėdmens, nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvavimo sekos taisyklingumą atliekant kojos tiesimo gulint testą. 3) šlaunies dvigalvių, didžiųjų sėdmens, nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvumą nusileidimo, pakilimo fazėse atliekant įprastus pritūpimus ir pritūpimus veidu į sieną ribojant kūno judesį sagitalinėje plokštumoje. 4) šlaunies dvigalvių, didžiųjų sėdmens, nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvavimo stiprumą tarp tiriamųjų grupių spyrio imitacijos metu kaire ir dešine kojomis ir tiriamųjų raumenų aktyvavimo stiprumo simetriškumą grupėse. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto institute. Šiame tyrime dalyvavo penkiolika 19–38 metų (26 ± 5,3) pirmos ir antros Lietuvos futbolo lygos futbolo žaidėjų (KMI 23,8 ± 1,5). Atlikus tyrimą nustatyta, kad 8 tiriamieji nejautė apatinės nugaros dalies skausmo, o likusieji 7 jautė (nuo 1 iki 4 balų pagal SAS). Visi tiriamieji dominantine koja laikė dešinę, per pastaruosius 3 mėnesius neturėjo ūmių sužeidimų. Duomenys buvo surinkti „Noraxon 400“ paviršiniu elektromiografu tiriant nugaros tiesiamuosius (ES), didžiuosius sėdmens (GM), dvigalvius šlaunies (BF) raumenis. Siekiant duomenis normalizuoti, buvo tiriamas maksimalus valingas raumenų grupių izometrinis susitraukimas. Tyrimo metu atlikti lenkimo-atpalaidavimo fenomeno, kojos tiesimo gulint, pritūpimo ir spyrio imitacijos testai. Duomenys analizuoti „SPSS 24.0“ ir „Excel 2015“ programomis. Naudoti Mano-Vitnio ir Vilkoksono kriterijai. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad lenkimo atpalaidavimo fenomeno testas leidžia patvirtinti, kuri grupė jaučia apatinės nugaros dalies skausmą (p=0,004). Atliekant kojos tiesimo gulint testą pastebėta, kad abi grupės turi netaisyklingą raumenų aktyvavimo seką (14/15), grupėms buvo būdingas padidėjęs didžiojo sėdmens raumens uždelsimas esant aktyvacijai (>62,5 %). Lyginant pritūpimą tarp jaučiančiųjų ir nejaučiančiųjų apatinės nugaros dalies skausmo, vienintelėje nusileidimo fazėje pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas kairiame GM (p=0,040) ir dešiniame (p=0,014) BF. Nustatyta, kad spyrio imitacijos metu raumenų aktyvumas tarp grupių nesiskyrė. Palyginus tų pačių grupių spyrio imitacijos rezultatus, nustatyta, kad nejaučiančių ANS skyrėsi MVS kairiame (p=0,028) ir dešiniame (p=0,025) ES raumenyse, kol grupėje su ANS ES aktyvacija nesiskyrė tarp kairės ir dešinės kojos spyrių, tačiau skyrėsi spyrio imitacijos metu kairiojo BF MVS (p=0,028). Išvados. Lenkimo-atpalaidavimo fenomeno testas yra patikimas diagnozuojant apatinės nugaros dalies disfunkciją. Absoliuti dauguma futbolininkų tūrėjo netaisyklingą raumenų aktyvaciją ir vienas iš žymiausiu požymių įvardijamas didžiojo sėdmens uždelsimas. Tačiau EMG silpnai parodė, kokių raumenų aktyvacija yra paveikta apatinės nugaros dalies skausmo. Tam reikalingi tolesni futbolininkų tyrimai elektromiografu.
Author: Daniil Arinič
Institution: Lithuanian University of Health Sciences
Language: Lithuanian
Subfield: Biomedical Engineering
Field: Engineering
Domain: Physical Sciences
Open Access status: green
OpenAlex ID: W3120892789
