Year: 2023
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Jasaitytė, M. (2023). Suaugusiųjų traumuojančių vaikystės patirčių ir migreninio tipo galvos skausmų sąsajos (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė: prof. dr. Nida Žemaitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 53 p. Tyrimo problema. Vaikystės traumos ir migreninio tipo galvos skausmai yra ganėtinai dažnas reiškinys šiuometinėje visuomenėje, šių reiškinių sąsajos nagrinėjamos mokslinėje literatūroje. Lietuvoje nerasta tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjamos šių reiškinių sąsajos. Tyrimo metodai. Tyrimas vyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Sveikatos psichologijos katedros mokslininkų ir studentų atliekamo pilotinio tyrimo „Sensorinio apdorojimo jautrumas, ankstyvoji trauminė patirtis ir migreninio tipo galvos skausmai darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų populiacijoje“ rėmuose. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant anketinę apklausą. Anketa buvo platinama įvairiose darbovietėse, gavus darboviečių vadovų sutikimus. Tyrimo klausimynas sudarytas tariantis su pilotinį tyrimą vykdančia tyrėjų grupe. Tyrimo dalyviai buvo dirbantieji, 18-65 amžiaus žmonės (n=267). Šiame darbe anketos panaudoti klausimai atspindėjo demografines ir socialines tirtos imties charakteristikas, taip pat panaudotas migrenos stebėsenos klausimynas (MS_Q) ir vaikystės patirčių klausimynas (VPK-S). Tyrimo metu surinkti duomenys analizuoti programa „IBM SPSS Statistics 29.0“, taikant ANOVA dispersinę analizę, Stiudento t testą, Spirmeno koreliacijos koeficientą, Kruskalo- Voliso kriterijų, Fišerio testą, Pirsono koreliacijos koeficientą ir Mano – Vitnio kriterijų. Tyrimo rezultatai. Tyrimo dalyviai dažniausiai nurodė patyrę emocinį smurtą (įžeidinėjimą (43,8 proc.) ir baimę būti fiziškai sužeistam (40,1 proc.)), emocinę nepriežiūrą (jautėsi nemylimi (43,4 proc.) ir jautė, kad jais nesirūpino, nepalaikė (44,2 proc.)). Emocinio smurto (įžeidinėjimas) (r= - 0,125; p= 0,042), fizinės nepriežiūros (neturėjimas ką valgyti) (r=-0,185; p= 0,002) ir seksualinės prievartos (priverstiniai lytiniai santykiai) (U= 663,500, p= 0,035) patyrimai buvo statistiškai reikšmingai susiję su žemesniu išsilavinimu. 2/5 tyrimo dalyvių, atsižvelgiant į jų surinktus balus migrenos stebėsenos klausimyne, buvo būdingi migreninio tipo galvos skausmai. Migrenos tipo galvos skausmų dažnumas tarp skirtingų lyčių (F= 0,59; p= 0,554), įvairių gyvenamųjų vietų (didmiesčių, miestelių/ miestų ir kaimų) (F= 0,39; p= 0,754) ir skirtingą šeiminę padėtį nurodžiusių tyrimo dalyvių (F= 1,89; p= 0,112) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tyrimo dalyviai, kurie vaikystėje patyrė įvairaus pobūdžio trauminius patyrimus nepasižymėjo aukštesniais migreninio tipo galvos skausmo balais. Išvada. Vaikystės trauminės patirtys buvo susijusios su lytimi bei išsilavinimu. Migreninio tipo galvos skausmų patyrimas nebuvo susijęs su socialiniais ir demografiniais rodikliais. Vaikystėje patirtos įvairaus pobūdžio traumuojančios patirtys (emocinis ir fizinis smurtas, seksualinė prievarta, emocinė ir fizinė nepriežiūra) nebuvo susijusios dažnesniu migreninio tipo galvos skausmų pasireiškimu. Raktažodžiai: trauminės vaikystės patirtys, vaikystės traumos, migrena, migreninio tipo galvos skausmai.
Author: Jasaitytė, Miglė
Language: Lithuanian
Subfield: Clinical Neurology
Field: Medicine
Domain: Health Sciences
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7131922048
