Work

Lifestyle and Health-Oriented Behavior of Persons Participating in the Prevention and Early Diagnosis Program of Cardiovascular Diseases

Year: 2025
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Gyvensenos medicina ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJOS IR ANKSTYVOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMOJE DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ GYVENSENA IR Į SVEIKATĄ ORIENTUOTA ELGSENA Kornelija Šidiškytė Mokslinis vadovas doc. dr. Tomas Vaičiūnas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2024. 63 p. Įvadas. Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Siekiant kovoti su šia problema, Lietuvoje buvo įgyvendinta Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kuri skirta sumažinti šių ligų paplitimą ir pagerinti gyventojų sveikatos būklę. Šis tyrimas ne tik prisideda prie esamo mokslinių žinių bagažo, bet ir siūlo naujas įžvalgas bei sprendimus, kaip efektyviau spręsti širdies ir kraujagyslių ligų problemą šiuolaikiniame pasaulyje. Darbo tikslas. įvertinti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvos diagnostikos programoje dalyvaujančių asmenų gyvensenos, elgsenos ir psichoemocinius veiksnius. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujančių asmenų gyvensenos ir elgsenos veiksnius. 2. Nustatyti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujančių asmenų psichoemocinės savijautos ypatumus. 3. Nustatyti sąsajas tarp Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujančių asmenų gyvensenos ir elgsenos veiksnių. Metodika. Tyrimas vykdytas 2024 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, UAB „Sveikatos ratas“ sveikatos priežiūros įstaigoje. Vykdyta anoniminė anketinė apklausa raštu. Tyrime dalyvavo 132 pacientai, besilankantys tiriamojoje įstaigoje ir dalyvaujantys širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje. Atlikta statistinė duomenų analizė, formuojant sąsajas tarp veiksnių bei apskaičiuojant galimybes, kurios gali turėti įtakos tiriamųjų sveikatos pokyčiams. Rezultatai. Tiriamieji dažnai jaučiasi pervargę po visos dienos darbų. Tiriamieji nurodo jaučiantys, kad jų darbas yra emociškai sekinantis, jiems dažniausiai pakanka energijos šeimai, laisvalaikiui, draugams. Didžiausią laiko dalį tiriamieji jaučiasi nervingi atlikdami darbus, o daugiau nei pusę laiko tiriamieji nurodo jaučiantys sunkumą atsipalaiduoti, o bet kam, kas sutrukdydavo darbus, būdavo netolerantiški. Aukštą KMI turintiems asmenims galimybė jausti psichoemociškai blogai padidėja daugiau nei 19 kartų (95 proc. PI: 0,98–49,13), lyginant su normalų ar žemą KMI turinčiais žmonėmis. Rūkantys, vartojantys alkoholį bei prastai besimaitinantys asmenys turi atitinkamai beveik 3 kartus (95 proc. PI: 0,99–4,10), 5 kartus (95 proc. PI: 2,15-9,96) bei 2 kartus (95 proc. PI: 0,89– 3,46) didesnę tikimybę prastai psichoemocinei savijautai, lyginant su tais asmenimis, kurie nerūko, nevartoja alkoholio bei sveikai maitinasi. Nustatytas silpnas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiriamųjų psichoemocinės būsenos ir KMI bei mitybos. Kuo aukštesnis KMI ir prastesnė mityba, tuo tiriamųjų psichoemocinė būsena yra blogesnė. Tuo tarpu vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp tiriamųjų psichoemocinės būsenos ir rūkymo. Kuo prastesnė tiriamųjų psichoemocinė būsena, tuo dažniau jie rūko kasdien. Nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp KMI ir alkoholio vartojimo. Nustatyta, kad kuo KMI aukštesnis, tuo dažniau tiriamieji vartoja alkoholį. Nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp KMI ir fizinio aktyvumo. Kuo žmogaus KMI didesnis, tuo rečiau užsiima fizine veikla. Išvados. 1. Rizikingos elgsenos kontekste, dauguma respondentų nevartoja alkoholio, tačiau X dalis iš Y nevengia nikotino gaminių vartojimo. Dauguma respondentų nurodo, kad mitybos įpročiai ir fiziniai pratimai yra vieni svarbiausiais gerai sveikatai palaikyti. 2. Respondentai dažnai jaučia pervargimą ir nerimą, o kaip pagrindinį nerimo ir atsipalaiduoti trukdantį veiksnį nurodo darbo aplinką. 3. Aukšto KMI respondentai pasižymėjo didesne riziką jaustis psichoemociškai prasčiau. Vertinant pagal lytį – moterys dažniau buvo prastesnės psichoemocinės būklės nei vyrai. Raktiniai žodžiai. elgsena; gyvensena; psichoemociniai veiksniai; širdies ir kraujagyslių ligos; prevencija.
Language: Lithuanian
Field: Medicine
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7131933375
Cites: 104
Cited by:
Related to: 10