Smoking Habits, Knowledge and Attitudes Toward Smoking Among Nursing Students in the LSMU Nursing Program
Year: 2025
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Gustė Skirmantaitė. LSMU slaugos studijų programos studentų rūkymo įpročiai, žinios ir požiūris į rūkymą. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asist. Virginija Bulikaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika, Kaunas, 2025; 46 p. Tyrimo tikslas: išanalizuoti LSMU slaugos studijų programos studentų rūkymo įpročius, žinias ir požiūrį į rūkymą. Tyrimo metodika. Tyrimo objektas - I-IV kursų LSMU slaugos studijų programos studentai. Tyrimui atlikti gautas LSMU Slaugos fakulteto dekano leidimas ir pritarimas iš LSMU Bioetikos centro. Dalyvavo 134 slaugos studentai. Tyrimo instrumentas – „Google forms“ anketa su 36 klausimais apie sociodemografiją, rūkymo įpročius, žinias ir požiūrį. Žinios buvo vertinamos balų sistema, skiriant po 1 balą už teisingą atsakymą. Duomenų analizei naudotos “IBM SPSS Statistics” ir “MS Excel” programos. Pasiskirstymo normalumui vertinti buvo naudoti Kolmogorov- Smirnov/ShapiroWilk testai (p < 0.05). Tyrimo rezultatai. Tarp LSMU slaugos studijų programos I–IV kursų 39,6 proc. turi rūkymo įprotį. Tarp rūkančiųjų 90 proc. naudojo elektronines cigaretes. Daugumos studentų žinios apie rūkymą buvo vidutinės (balų vidurkis 6,54). Apie trečdalis LSMU slaugos studentų visiškai pritaria, jog slaugytojai turėtų rodyti gerą pavyzdį nerūkydami, tačiau net 74,6 proc. teigia, kad rūkymas neturi įtakos jų profesiniam tinkamumui. Nors 50 proc. studentų pritarė, kad metę rūkyti slaugytojai gali geriau padėti pacientams, daugelis atsakymų buvo neutralūs, rodantys neapsisprendimą dėl rūkymo poveikio profesinei veiklai. Išvados: 1. Tyrimo metu rūkė du penktadaliai LSMU slaugos studijų programos studentų. Tarp rūkančiųjų didžioji dauguma naudojo elektronines cigaretes. Daugiau nei trečdalis rūkančiųjų atsakė, kad rūkė daugiau nei 10 kartų per dieną, dauguma nurodė, jog rūko namuose. Pagrindinė rūkymo įpročio priežastis buvo stresas. Dauguma studentų per savaitę rūkymui išleisdavo iki 10 eurų. Apie pusė rūkančiųjų išreiškė norą mesti rūkyti, didelė dalis buvo bent kartą metę, o ketvirtadalis bandė tai padaryti 2–3 kartus. Daugiau nei ketvirtadalis pripažino, kad nepavyko mesti rūkyti dėl motyvacijos trūkumo, o ketvirtadaliui įprotis sugrįžo kartą parūkius. 2. Apibendrinant galima teigti, jog tiriamųjų žinios apie rūkymą remiantis tyrimo duomenimis buvo vidutinės, balų vidurkis - 6,54, tačiau subjektyviai savo žinias studentai įsivertino geriau. Geriausiai studentai žinojo, jog rūkymas gali būti lėtesnio žaizdų gijimo burnoje priežastis, o mažiausiai teisingai atsakė į klausimą apie rūkymo sukeliamą analgeziją. Daugiausiai žinių šaltinis apie rūkymą studentai buvo gavę vidurinėje mokykloje, o mažiausiai – iš med. personalo praktikos vietose. 3. Trečdalis studentų visiškai pritarė, jog slaugytojai turėtų rodyti gerą pavyzdį nerūkydami, o rūkantys slaugytojai prisideda prie rūkymo normalizavimo visuomenėje. Trys trečdaliai studentų teigė, kad rūkymas neturi įtakos jų profesiniam tinkamumui, dauguma manė, kad rūkymas yra jų asmeninis pasirinkimas, jei tai nekenkia aplinkiniams. Pusė respondentų visiškai sutiko, kad metę rūkyti slaugytojai galėtų geriau padėti pacientams, o mažiau nei pusė išreiškė neutralų požiūrį į tai, ar rūkymas gali paveikti jų gebėjimą konsultuoti. Daugiau nei trečdalis studentų neutraliai į žiūrėjo į teiginį, jog būsimi slaugytojai patiria stresą, nerimą ir socialinę atskirtį dėl savo rūkymo įpročių.
Author: Skirmantaitė, Gustė
Language: Lithuanian
Field: Medicine
Domain: Health Sciences
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7131933568
