The Relationship between Emotion Regulation and Mental-Wellbeing Among People with Migraine-type Headache
Year: 2024
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Briedytė, S. (2024). Migreninio tipo galvos skausmus patiriančių žmonių emocijų reguliacijos ir psichologinės gerovės sąsajos (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas).Mokslinis vadovas: lekt. Laura Šalčiūnaitė – Nikonovė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas – 50 p. Problema. Dažniausiai migreninio tipo galvos skausmai kontroliuojami farmakologiškai, tačiau šis būdas yra ribotas, sukeliantis šalutinių efektų. Tyrinėjant psichologinius migrenos veiksnius, galima ne tik geriau suprasti skausmo mechanizmus, tačiau ir numatyti kryptis alternatyviai pagalbai - psichologinėms intervencijoms. Visgi, trūksta mokslinių tyrimų, kuriuose būtų analizuojama MTGS patiriančių žmonių psichologiniai veiksniai. Metodai. Tyrime dalyvavo MTGS patiriantys dalyviai (n = 155), iš kurių į tyrimo analizę buvo įtraukti (n = 135). Tyrimo instrumentas – elektroninė anketa, kuri buvo sudaryta iš 5 dalių: 4 klausimai, skirti nustatyti sociodemografinius rodiklius, 5 klausimai skirti nustatyti MTGS rodiklius, 5 klausimai, skirti įvertinti MTGS simptomatiką, 16 klausimų, skirtų nustatyti emocijų reguliacijos sunkumams, 10 klausimų, skirtų nustatyti dalyvių psichologinę gerovę. Aprašomojoje analizėje buvo skaičiuojami dažniai, procentai, vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, medianos, min. maks. Reikšmės. Dvimatėje analizėje buvo naudojami Mano – Vitnio U kriterijus, Kruskal – Wallis H kriterijus, Pearson koreliacijos koeficientas. Rezultatai. Dalyvių vidutinis emocijų reguliacijos sunkumų balas buvo 41, skalėje nuo 16 iki 80. Vyrai patyrė daugiau emocijų reguliavimo sunkumų emocijų aiškumo (p = 0,015) ir impulsų kontrolės (p = 0,003) subskalėse. Dalyviai iki 25 metų amžiaus daugiau patyrė sunkumų į tikslą orientuotame elgesyje (p = 0,041) ir emocijų reguliavimo strategijų naudojime (p = 0,002), nei vyresni dalyviai. Tiriamieji, kurie neturėjo partnerio, nurodė didesnius sunkumus emocijų aiškume (p = 0,028) ir strategijų naudojime (p = 0,043), nei dalyviai, turintys santykius. Stiprų skausmą patiriantys tiriamieji nurodė didesnius emocijų reguliavimo sunkumus aiškumo (p = 0,012), tikslų (p = 0,014), strategijų (p = 0,013) ir nepriėmimo (p = 0,031) dimensijose. Tiriamųjų vidutinis psichologinės gerovės įvertis buvo 34 balo iš 50. Vyrai nurodė žemesnę psichologinę gerovę, nei moterys (p =<0,001). Žemesne psichologine gerove pasižymėjo tiriamieji, kurie nebuvo santykiuose (p = 0,002). Tiriant psichologinės gerovės sąsajas su emocijų reguliacija, buvo nustatyta neigiama koreliacija su bendru emocijų reguliacijos sunkumų balu (p =<0,001) ir emocijų reguliavimo subskalėmis: Aiškumas (p =<0,001), strategijos (p =<0,001), impulsai (p =<0,001), tikslai (p =0,010), nepriėmimas (p =<0,001). Išvados. Emocijų reguliacijos sunkumų skalės vidurkis imtyje siekė 41 balą. Dažnesni bendrieji emocijų reguliacijos sunkumai buvo susiję su jaunesniu tiriamųjų amžiumi, o emocijų atpažinimo ir impulsų valdymo sunkumus dažniau patyrė vyrai. Vidutinis psichologinės gerovės skalės įvertis buvo 34. Geresne psichologine gerove pasižymėjo moterys ir santykiuose esantys tiriamieji. Stipriau išreikšti emocijų reguliacijos sunkumai buvo reikšmingai susiję su žemesne psichologine gerove.
Author: Briedytė, Santa
Institution: Lithuanian University of Health Sciences
Language: Lithuanian
Subfield: Clinical Neurology
Field: Medicine
Domain: Health Sciences
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7131961261
