Year: 2025
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Tyrimo problema. Vienišumas ir mirties nerimas yra susiję su neigiamomis fizinėmis ir psichologinėmis vyresnio amžiaus žmonių sveikatos pasekmėmis. Visgi, Lietuvoje trūksta tyrimų, kurie tyrinėtų šių reiškinių sąsajas, o užsienyje atliktuose tyrimuose randami prieštaringi rezultatai. Todėl šiuo tyrimu siekta ištirti vienišumo ir mirties nerimo sąsajas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo vyresni nei 64 metų amžiaus tiriamieji (n=209). Tyrimo metu taikyta anoniminė anketa (sudaryta iš 31 teiginio), apklausiant asmenis iš bendrosios populiacijos. Anketą sudarė socialiniai-demografiniai klausimai, Vienišumo klausimynas (angl. Loneliness Measure) ir Mirties Nerimo Inventorius (angl. Death Anxiety Inventory-Revised; DAI-R). Duomenų analizėje taikyti neparametriniai statistiniai kriterijai. Vienmatėje duomenų analizėje skaičiuoti tikslūs atsakiusiųjų skaičiai, procentai, medianos, tarpkvartiliniai intervalai, vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir minimalios bei maksimalios reikšmės. Dvimatėje duomenų analizėje naudotas Mann-Whitney, Kruskall-Wallis kriterijai bei Spearman koreliacijos koeficientas. Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai. Vyresnio amžiaus žmonių vienišumo lygis buvo išreikštas vidutiniškai (2,58±1,05 iš 5 galimų balų). Nustatyta, kad stipriausiai išreikštu vienišumu pasižymėjo našliai, gyvenantys vieni, turintys žemesnį išsilavinimą ir nedirbantys tiriamieji (p<0,05). Tuo tarpu žemiausi vienišumo įverčiai stebėti tarp partnerį/sutuoktinį turinčių, su juo gyvenančių, dirbančių ir aukštesnį išsilavinimą turinčių vyresnio amžiaus žmonių (p<0,05). Be to, pastebėta, kad su amžiumi jaučiamas vienišumas didėjo (rho=0,35, p<0,001). Visgi, jis tarp vyrų ir moterų, gyvenančių mieste ir kaime, užsiimančių ir neužsiimančių socialine veikla šiame tyrime nesiskyrė (p>0,05). Vertinant mirties nerimą, paaiškėjo, kad jis tarp vyresnio amžiaus žmonių buvo išreikštas kiek aukščiau nei vidutiniškai (2,8±0,97 balai ir 5 galimų). Įvertinta, kad stipriausiai mirties nerimas buvo jaučiamas našlių, tų, kurie gyvena su vaiku(-ais), nedirbančių ir žemesnį išsilavinimą turinčių senjorų (p<0,05). Silpniausiai mirties nerimas buvo išreikštas esančių santuokoje/partnerystėje, gyvenančių su partneriu, dirbančių ir aukštesnį išsilavinimą turinčių tiriamųjų (p<0,05). Be to, nustatyta, kad su amžiumi jaučiamas mirties nerimas didėjo (rho= 0,19, p=0,006). Šiame tyrime nebuvo rasta sąsajų tarp vyresnio amžiaus žmonių mirties nerimo ir lyties, gyvenamosios vietovės ir socialinės veiklos užimtumo (p>0,05). Įvertinus vienišumo ir mirties nerimo ryšį, nustatyta, kad stipriau išreikštas vienišumas yra reikšmingai susijęs su aukštesniu mirties nerimo lygiu (rho=0,67, p<0,001). Tiriamieji, jaučiantys stipresnį vienišumą, pasižymėjo aukštesniu nerimu dėl susitaikymo su mirtimi, išoriniu nerimu dėl mirties, nerimu dėl mirties baigtinumo ir minčių apie mirtį (p<0,05). Išvados. Tyrimo dalyviai pasižymėjo vidutiniškai išreikštu vienišumu ir kiek aukštesniu mirties nerimo lygiu. Šie rodikliai nebuvo susiję su lytimi, gyvenamąja vietove ir socialinės veiklos užimtumu, bet buvo silpniau išreikšti tarp turinčių partnerį, gyvenančių su partneriu, dirbančių, turinčių aukštesnį išsilavinimą ir vyresnio amžiaus senjorų. Stebėta, kad mirties nerimas ir skirtingi jo aspektai būdingesni labiau vienišiems senjorams.
Author: Sadychovaitė, Marija
Institution: Lithuanian University of Health Sciences
Language: Lithuanian
Subfield: Social Psychology
Field: Psychology
Domain: Social Sciences
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7132026330