Year: 2024
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Rociūtė, D. (2024). Pradinių klasių moksleivių tėvų tėvystės emocinis perdegimas ir socialinė parama (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: dr. Ingrida Pilkionienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. Tyrimo problema. Mokslininkai, nagrinėdami socialinį palaikymą tarp tėvų, nustatė, jog socialinė parama gali sumažinti tėvystės stresą (Wang ir kt., 2013). Anot tyrėjų, (Walker, 2010), socialinė parama yra labai svarbus veiksnys, prognozuojantis tėvystės stresą. Lamminen (2008) nustatė, jog tėvystės stresas turi reikšmingą neigiamą ryšį su socialine parama (Falk ir kt., 2014). Dažniausiai tėvystės emocinis perdegimas ir suvokiamos socialinės paramos trūkumas sukelia: priklausomybės įpročių padidėjimą, miego sutrikimus, konfliktus šeimoje, smurtą, skyrybas, savižudybes bei vaikų nepriežiūrą (Roskam ir kt., 2017). Tėvystės emocinis perdegimas sukelia rimtas, kartais negrįžtamas problemas su neigiamomis pasekmėmis. Tėvai nebesijaučia esantys geri tėvai ir praranda malonumą būti kartu su vaikais (Kossek ir Lautsc, 2012). Tyrimo tikslas - nustatyti pradinių klasių tėvų tėvystės emocinio perdegimo sąsajas su suvokiama socialine parama. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo du šimtai vienas asmuo, kurie augino bent vieną pradinę klasę lankantį vaiką. Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa, kurią sudarė: tėvystės perdegimo įvertinimo klausimai (angl. Parental Burnout Assessment -PBA), suvoktos socialinės paramos skalė (angl. Multidimensional Scale of Perceived Social Support - MSPSS) ir socialiniai demografiniai klausimai. Duomenų analizė vykdyta vienmatės ir dvimatės analizės lygmenyse. Tyrimo rezultatai. Jaunesnio amžiaus tėvų tėvystės perdegimo balai yra aukštesni lyginant su vyresnio amžiaus (55,4 vs 58,4, p = 0,274). Tiriamieji, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pažymėjo patiriantys daugiau emocinio perdegimo, lyginant su tėvais, kurie turėjo žemesnį nei aukštąjį universitetinį išsilavinimą (p<0,05). Didesnė dalis tyrime dalyvavusių tėvų, pažymėjo teigę jaučiantys didesnę nei vidutinę socialinę paramą iš šeimos, draugų ir kitų svarbių asmenų grupių (48,7 ± 17,7, kai vidutinis balas = 42). Tėvai, kurie pažymėjo gaunantys didesnį socialinį palaikymą, teigė, kad jaučia mažesnį tėvystės emocinį perdegimą (r = -0,20, p < 0,05). Išvados. Pradinių klasių moksleivių tėvai, kurie pažymėjo gaunantys didesnį socialinį palaikymą, teigė jaučiantys mažesnį tėvystės emocinį perdegimą. Raktažodžiai: tėvystės emocinis perdegimas, suvokiama socialinė parama, pradinių klasių mokinių tėvai.
Author: Rociūtė, Deimantė
Language: Lithuanian
Topic: Stress and Burnout Research
Subfield: Social Psychology
Field: Psychology
Domain: Social Sciences
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7132182333