Year: 2023
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Ūselis, P. (2023). Saviizoliacijoje buvusių ir nebuvusių 18-24 metų žmonių grupių patirto streso ir sekrecinių streso indikatorių tyrimas (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: doc. dr. Aušra Griciūtė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. 63 p. Esamų duomenų apie psichologinio streso poveikį stoka, atsidūrus menkai pažįstamoje saviizoliacijoje, vykstant karantinui, skatina ieškoti naujų ir papildomų įžvalgų, analizuojant galimas pasekmes sveikatai bei formuluojant išvadas, kurios leistų numatyti psichologinės pagalbos gaires ir pagalbą panašiose situacijose atsidūrusiems žmonėms. Moksliniame tyrime pasirinkta tiramųjų ir kontrolinė grupės, kurių kiekvienoje buvo po 28 savanorius, 18-24 metų Kauno gyventojus. Tiriamosios grupės dalyvių pagrindinis atrankos kriterijus buvo saviizoliacija dėl Covid-19 ir po izoliacijos praėję ne daugiau kaip 3 mėnesiai, o kontrolinės grupės dalyviai turėjo būti panašaus amžiaus, tačiau jiems nereikėjo izoliuotis. Abiejų grupių respondentai turėjo atsakyti į PSS klausimus ir jiems visiems buvo atliekamas laboratorinis streso indikatorių (alfa amilazės, sekrecinio kortizolio ir imunoglobulino A) tyrimas iš seilių ėminio. Gautos laboratorinės išvados buvo standartizuotos, suskirstant rezultatus į tris klinikines grupes (KGS), kaip ir PSS rezultatai. Mokslinė studija truko 6 mėn, nuo 2021 metų gruodžio mėn. iki 2022 metų gegužės mėn. Surinkti kiekybiniai duomenys buvo analizuojami statistiškai, naudojant IBM SPSS programą, taikant aprašomosios statistikos metodus, koreliacinę analizę, t-Stjudento testą ir kt. Abi tiriamųjų ir kontrolinė grupės nesiskyrė pagal amžių (p=0,824 (PI-1,138- 1,423) bei lytį (p=0,420 (PI 1,333-1,522), lyginant vidurkius. PSS rezultatai abiejose grupėse neparodė skirtumo (p=0,314). Palyginus imties sudėties dažnį, nustatyti skirtumai: kontrolinėje grupėje 70 proc. buvo sveikų ar lengvą stresą patyrusių žmonių, tiriamųjų grupėje sveikų žmonių rasta tik 10 proc., bet išaugo lėtinio streso grupė iki 70 proc., kuri, atitinkamai, kontrolinėje grupėje sudarė tik 10 proc. Vienodas skaičius žmonių, patiriančių somatinius sutrikimus, abiejose grupėse. Įvertinus ir PSS įverčius, sugrupuotus pagal KGS grupes bendrai visiems respondentams, gauti skirtumai tarp grupių: I KGS ir II KGS (p=0,042) bei II ir III KGS PSS įverčių reikšmės taip pat ženkliai skyrėsi (p=0,0001), tai leido padaryti išvadą, kad laboratorinių streso indikatorių įvertinimas yra skirtingas klinikinėse grupėse (KGS) ir neprieštarauja psichologiniam tyrimui bei papildo PSS rezultatus. Įvertinus amžiaus ir streso indikatorių koncentracijas atskirai kontrolinėje grupėje buvo rasta neigiama amžiaus koreliacija su PSS rezultatais (p=0,035), jaunesni labiau linkę į vidutinio streso subjektyvų suvokimą; sekrecinis kortizolis neigiamai koreliavo su sekrecinio imunoglobulino koncentracija (p=0,024), teigiamai su alfa amilazės lygiu (p= 0,024); kai tuo tarpu, tiriamųjų grupėje tokio skirtumo nestebėta, rasta tiktai sekrecinio IgA ir alfa amilazės (p=0,008) teigiama koreliacija. Gauti tyrimo rezultatai praplečia laboratorinių streso indikatorių naudojimo galimybes kasdienėje psichologo darbo praktikoje, parodo privalumus kombinuojant su PSS tyrimo metodu, nes kaip atskleidė atliktas darbas, vien tik psichologinių skalių taikymas ne visuomet gali būti informatyvus esant įvairioms klinikinėms situacijoms. Rekomenduojama atlikti laboratorinių streso žymenų tyrimą pacientams prieš psichologo konsultacijas. Raktažodžiai: saviizoliacija, psichologinė pagalba, psichologinis tyrimas, laboratoriniai streso indikatoriai.
Author: Ūselis, Paulius
Language: Lithuanian
Topic: COVID-19 and Mental Health
Subfield: Clinical Psychology
Field: Psychology
Domain: Social Sciences
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7132561708