Work

Diabetes Mellitus and Depression: Risk Factors and the Role of Psychological Interventions in Treatment

Year: 2024
Type: dissertation
Study design: Systematic Review
Abstract: Austėja Pranckūnaitė Cukrinis diabetas ir depresija: rizikos veiksniai ir psichologinių intervencijų vieta gydyme Darbo tikslas: Apžvelgti medicininės literatūros duomenis ir išsiaiškinti rizikos veiksnius sergančiųjų cukriniu diabetu depresijos atsiradimui ir nustatyti depresijai taikomas psichologines intervencijas. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti depresijos išsivystymo rizikos veiksnius sergant cukriniu diabetu. 2. Įvertinti cukriniu diabetu sergantiesiems taikomų psichologinių intervencijų įtaką depresijos simptomų mažinimui. 3. Apžvelgti moksliniuose tyrimuose taikomų psichologinių intervencijų įtaką diabeto kontrolei ir priežiūrai tarp cukriniu diabetu sergančių pacientų. Metodika: tyrimo rūšis – literatūros apžvalga. Mokslinių publikacijų paieška atlikta „PubMed“ ir „Cochrane Library“ elektroninėse duomenų bazėse. Naudojant pasirinktus raktinius žodžius, atrinkti straipsniai, tiriantys depresijos rizikos veiksnius sergant cukriniu diabetu ir gydymui taikomas psichologines intervencijas. Analizuoti tyrimai publikuoti ne senesniu nei 10 metų laikotarpiu (nuo 2014-01-01 iki 2024-01-01). Rezultatai: atlikus publikacijų paiešką, remiantis nustatytais kriterijais į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 30 tyrimų. Tyrimuose nustatyti klinikiniai rizikos veiksniai atsirasti depresijai sergant cukriniu diabetu yra diabeto komplikacijos, diabeto trukmė ilgesnė nei 5 metai, insulino vartojimas, gretutinių ligų buvimas, mažas fizinis aktyvumas, aukštas KMI, žalingi įpročiai, patiriami iššūkiai laikantis diabeto gydymo ir sunkumai kasdienėje veikloje. Sociodemografiniai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai depresijai yra moteriška lytis, jaunesnis amžius nei 60 metų, žema socioekonominė padėtis, profesinės veiklos ribotumas, žemesnis nei vidurinis išsilavinimas, mažas socialinis palaikymas, anksčiau patirtas stresas. Visuose analizuotuose tyrimuose psichologinės intervencijos (KET, sąmoningumu grįstos praktikos, problemų sprendimo terapija, psichoedukacija pasitelkiant tarpdisciplininės priežiūros modelius ir technologines priemones) efektyviai sumažino depresijos simptomus, o penkiuose iš šių tyrimų nustatytas teigiamas poveikis glikemijos kontrolei. Penkiose publikacijose nustatytas reikšmingas intervencijų poveikis gydymo laikymuisi ir diabeto priežiūrai. Išvados: 1. Apžvelgti moksliniai tyrimai rodo, jog diabeto komplikacijos, insulino vartojimas, gretutinių ligų buvimas, mažas fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, sunkumai laikantis diabeto gydymo yra dažniausi depresijos atsiradimą lemiantys klinikiniai rizikos veiksniai. Reikšmingiausi sociodemografiniai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai depresijai atsirasti yra moteriška lytis, jaunesnis nei 60 metų amžius, žema socioekonominė padėtis, profesinės veiklos stoka ir žemesnis nei vidurinis išsilavinimas. 2. Kognityvinė elgesio terapija, sąmoningumu grįstos praktikos ir problemų sprendimų terapija moksliniuose tyrimuose įvardijamos kaip veiksmingos priemonės diabetu sergančių pacientų depresijos gydymui. Psichoedukacija, pasitelkiant tarpdisciplininę priežiūrą bei technologines priemones, taip pat veiksminga, pacientams priimtina ir didesnį pasitenkinimą kelianti intervencija gydant depresiją. 3. Didžioji dalis tyrimų parodė, jog taikant kognityvinę elgesio bei problemų sprendimo terapijas, psichoedukaciją kartu su gyvenimo būdo konsultavimu, pasiekiamas glikozilinto hemoglobino sumažėjimas bei geresnis sergančiųjų rūpinimasis savo sveikata.
Language: Lithuanian
Field: Medicine
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7132585916
Cites: 70
Cited by:
Related to: 9