Year: 2025
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Aistė Kemerzūnaitė. Baigiamasis magistro darbas. Dializuojamų pacientų geležies metabolizmo vertinimas ir korekcija gydant inkstinės kilmės anemiją. Tyrimo tikslas: Įvertinti dializuojamų pacientų geležies metabolizmą ir jo korekcijos galimybes gydant inkstinės kilmės anemiją. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti absoliutaus ir funkcinio geležies trūkumo bei geležies pertekliaus dažnį dializuojamų pacientų grupėje. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos geležies metabolizmui, dializuojamų pacientų grupėje. 3. Nustatyti geležies metabolizmo ryšį su eritropoezę skatinančių vaistų bei skiriamos geležies doze. Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo 62 LSMUL KK ir UAB „B. Braun Avitum“ hemodializėmis gydomi pacientai. Nuo 2023 metų rugsėjo mėn. iki 2024 metų rugsėjo mėn. pacientams buvo vertinami demografiniai, antropometriniai, laboratorinių tyrimų duomenys, taip pat duomenys apie hemodializes, gretutines ligas. Statistinė analizė atlikta naudojant BM SPSS Statistics versija 29.0.0.0 bei Microsoft Excel 2024, versija 16.78.3. Sąsajos tarp kokybinių kintamųjų tirtos taikant χ2 kriterijų su z-įverčiu, laisvės laipsniams viršijant 1. Kiekybinių kintamųjų pasiskirstymas pagal normalųjį skirtinį tirtas taikant Kolmogorov-Smirnov testą. Duomenims esant pasiskrirsčius pagal normalųjį skirtinį vidurkių homogeniškumui tarp dviejų kokybinių kintamųjų kategorijų tirtas Stjudento t-testu, o esant trims ir daugiau kategorijų – dispersinės analizės (ANOVA) metodu. Dviejų kiekybinių (tolydžiųjų kintamųjų) sąsajos tirtos taikant Pearsono koreliacijos koeficientą, kai duomenys pasiskirstę pagal normalųjį skirtinį. Skirtumas tarp kintamųjų laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Rezultatai: Dažniausia lėtinės inkstų ligos priežastis buvo kraujagyslinė patologija (41,9 %). Absoliutus geležies trūkumas sudarė nuo 4,2 % iki 8,3 %, funkcinis – nuo 6,3 % iki 25 % skirtingais stebėjimo laikotarpiais. Geležies perteklius nustatytas 16,9 % pacientų, vertinant metinį vidurkį. Nustatytos statistiškai reikšmingos koreliacijos: teigiama tarp serumo albumino ir TSAT (r = 0,362; p = 0,011), neigiama tarp CRB ir TSAT (r = –0,411; p = 0,004), taip pat tarp fosforo ir feritino (r = –0,326; p = 0,01). ESV savaitinė dozė ir Hb turėjo neigiamą koreliaciją (r = –0,286; p = 0,024), taip pat ir dozė kilogramui kūno svorio (r = –0,293; p = 0,021). Teigiama koreliacija nustatyta tarp PTH ir ESV dozės (r = 0,349; p = 0,008) bei tarp fosforo koncentracijos ir ESV dozės (r = 0,283; p = 0,028). Išvados: Absoliutus geležies deficitas nustatytas 4,2–8,3 % tiriamųjų, o funkcinis – 6,3–25 %. Geležies perteklius nustatytas 4,6–9,2 % pacientų vertinant ketvirčiais ir 16,9 % pagal metinį feritino vidurkį. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp pagrindinio susirgimo, KMI, kūno svorio, vitamino D ar PTH koncentracijų su feritinu ar TSAT nenustatyta. Nustatytos reikšmingos koreliacijos tarp albumino, CRB ir TSAT bei tarp fosforo ir feritino koncentracijų. Geležies bei eritropoezę skatinančių vaistų dozės neturėjo reikšmingos įtakos feritinui, TSAT ar Hb, tačiau pastarųjų dozės neigiamai koreliavo su Hb ir teigiamai – su fosforu bei PTH.
Author: Kemerzūnaitė, Aistė
Language: Lithuanian
Subfield: Hematology
Field: Medicine
Domain: Health Sciences
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7132682019
