Work

Assessment of Perceived Stress and Coping Strategies of Medical Students at Lithuanian University of Health Sciences

Year: 2024
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Darbo autorė: Evelina Stukaitė. Darbo pavadinimas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentų patiriamo streso bei naudojamų streso įveikos strategijų vertinimas. Tyrimo tikslas: Įvertinti LSMU medicinos studentų patiriamą stresą bei naudojamas streso įveikos strategijas. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti LSMU medicinos studentų patiriamą stresą. 2. Įvertinti LSMU medicinos studentų naudojamas streso įveikos strategijas. 3. Nustatyti LSMU medicinos studentų patiriamo streso ir naudojamų streso įveikos strategijų skirtumus tarp lyčių. 4. Įvertinti LSMU medicinos studentų PSO geros savijautos rodiklį. Metodai: Anoniminės anketinės apklausos būdu internetu apklausti LSMU I – VI kursų medicinos studentai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 29 programiniu paketu. Hipotezėms tikrinti buvo naudoti Vilkoksono, Mano-Vitnio U, Stjudento t ir χ2 kriterijai. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 192 LSMU medicinos studentai, iš kurių net 88% nurodė patiriantys stresą. Respondentai rinkosi šias streso įveikos strategijų kategorijas: daugiausiai studentų naudojo į problemų sprendimą orientuotą streso įveiką (V = 2,58 ± 0,59), mažiau – į emocijas orientuotą streso įveiką (V= 2,40 ± 0,47) ir mažiausiai – į vengimą orientuotą streso įveiką (V = 1,71 ± 0,38). Tarp kiekvienos streso įveikos strategijų kategorijos buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant ją su kitomis streso įveikos strategijų kategorijomis (p<0,05). Dažniausiai naudojamos streso įveikos strategijos buvo aktyvus įveikimas (V = 5,52 ± 1,71), planavimas (V = 5,41 ± 1,58) ir humoras (V = 5,23 ± 2,05), rečiausiai – neigimas (V = 2,71 ± 1,09), psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas (V = 2,74 ± 1,23) ir pasitraukimas (V = 3,05 ± 1,18). Moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai naudojo informacinės paramos ir emocinės iškrovos streso įveikos strategijas (p<0,05). Taip pat buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant PSO geros savijautos rodiklį tarp respondentų, kurie nepatyrė streso (V = 15,83 ± 2,81) ir patyrė stresą (V = 9,73 ± 4,17) (p<0,05). Išvados: 1. Stresas buvo reikšmingai paplitęs tarp LSMU medicinos studentų. 2. Respondentai dažniausiai naudojo į problemų sprendimą orientuotą streso įveiką, rečiausiai – į vengimą orientuotą streso įveiką. Dažniausiai naudojamos streso įveikos strategijos buvo aktyvus įveikimas, planavimas ir humoras, rečiausiai – neigimas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir pasitraukimas. 3. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai naudojo informacinės paramos ir emocinės iškrovos streso įveikos strategijas (p<0,05). 4. Nepatyrusių streso respondentų grupėje psichologinė savijauta buvo statistiškai reikšmingai geresnė lyginant su patyrusių stresą respondentų grupe (p<0,05).
Language: Lithuanian
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7132698391
Cites: 66
Cited by:
Related to: 9