Papildomų jėgos ir pusiausvyros treniruočių kardiologinėje reabilitacijoje nauda vyresnio amžiaus pacientams, kuriems atlikta intervencija arba operacija dėl vožtuvinės širdies ligos
Year: 2020
Type: dissertation
Abstract: Papildomų jėgos ir pusiausvyros treniruočių kardiologinėje reabilitacijoje nauda vyresnio amžiaus pacientams, kuriems atlikta intervencija arba operacija dėl vožtuvinės širdies ligos. Darbo tikslas: Įvertinti papildomų jėgos ir pusiausvyros treniruočių kardiologinėje reabilitacijoje (KR) naudą vyresnio amžiaus pacientams po atliktos vožtuvo operacijos arba intervencijos, jų fiziniam pajėgumui, senatvinio silpnumo sindromo (SSS) pasireiškimui ir fiziniam aktyvumui po KR ir praėjus 3 mėnesiams. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti trumpalaikį (baigus KR) ir vidutinės trukmės (3 mėn. po KR) papildomų jėgos ir pusiausvyros treniruočių efektyvumą, lyginant su įprasta KR, siekiant pagerinti fizinį pajėgumą (6 minučių ėjimo testas (6MĖT)) ir SSS pasireiškimą (vertinant suspaudimo jėgą dinamometru). 2. Įvertinti trumpalaikį (baigus KR) ir vidutinės trukmės (3 mėn. po KR) papildomų jėgos ir pusiausvyros treniruočių efektyvumą, lyginant su įprasta KR, siekiant pagerinti fizinio aktyvumo lygį (vertinant pagal tarptautinis fizinio aktyvumo klausimyną (IPAQ), telefoninių pokalbių metu surinkta informacija). 3. Įvertinti ar demografiniai duomenys, SSS pasireiškimas ir gretutinių ligų skaičius prieš KR ir operacinis ar intervencinis gydymas turi įtakos pacientų fiziniam aktyvumui po KR. Tyrimo metodai: Literatūros šaltinių analizė. 6 MĖT. Dinamometrija. IPAQ. Matematinė statistinė analizė. Tyrimo dalyviai: Tyrimas atliktas LSMU Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės, stacionarinės KR skyriuje. 76 pacientai atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į intervencijos arba kontrolės grupes. Intervencijos grupės pacientai buvo reabilituojami pagal specializuotą KR programą, įtraukiančią jėgos ir pusiausvyros treniruotes, o kontrolinė grupė reabilituojama pagal įprastinę KR programą. Tyrimo rezultatai: Visų pacientų vidutinis fizinis pajėgumas, SSS pasireiškimas, fizinio aktyvumo trukmė po KR pagerėjo ir išliko reikšmingai padidėję iki 3 mėn. po KR (p<0.05). Intervencijos grupės pacientai nurodė statistiškai reikšmingai didesnį fizinio aktyvumo lygį po KR (p=0.012), bei rinkosi daugiau ir intensyvesnių veiklų praėjus 3 mėn. po KR (p=0.001). Demografinių duomenų, SSS pasireiškimo, gretutinių ligų skaičiaus ir gydymo taktikos ryšio su fizinio aktyvumu, nenustatyta (p>0.05). Išvados: 1. Fiziniu treniravimu pagrįsta KR pagerina pacientų fizinį pajėgumą (p=0.001) ir sumažina SSS pasireiškimą (p=0.046) po vožtuvo operacijos ar intervencijos trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Papildomų treniruočių nauda negali būti patvirtinta, nes reikšmingų skirtumų vertinant 6MĖT, suspaudimo jėgą ir SSS pasireiškimą tarp grupių nenustatyta. 2. Fiziniu treniravimu pagrįsta kardiologinė reabilitacija pagerina pacientų fizinį aktyvumo lygį ir fizinio aktyvumo laiką (p=0.001). Papildomos jėgos ir pusiausvyros treniruotės turi reikšmingą naudą didinant fizinio aktyvumo lygį trumpuoju laikotarpiu po KR (p=0.012), taip pat intervencijos grupės pacientai 3 mėn. laikotarpiu po KR rinkosi daugiau ir intensyvesnių fizinių veiklų (p=0.001). 3. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp demografinių duomenų, SSS pasireiškimo, gretutinių ligų skaičiaus, gydymo taktikos ir fizinio aktyvumo parėjus trims mėnesiams po KR nenustatyta (p>0.05).
Author: Karolina Prielaidaitė
Language: Lithuanian
Subfield: Cardiology and Cardiovascular Medicine
Field: Medicine
Domain: Health Sciences
Open Access status: green
OpenAlex ID: W3114511561