Work

Assessment of Anxiety in Patients with Arterial Hypertension and Patients' Opinion on its Impact on Disease Management

Year: 2024
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Meda Stašaitytė. Pacientų, sergančių arterine hipertenzija nerimo vertinimas ir pacientų nuomonė apie jo poveikį ligos valdymui. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovas(ė) – Lina Ivanauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 47 puslapiai. Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų jaučiamą nerimą ir išsiaiškinti jų nuomonę apie nerimo poveikį ligos valdymui. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas LSMUL KK Kardiologijos klinikoje. Tyrimo metu buvo naudojama darbo autorės sudaryta anketa. Anketą sudarė 23 klausimai. Buvo kreiptasi į Kardiologijos klinikos slaugos vadovę, kuriai buvo pateikta 100 anketų. Anketos buvo išdalintos skyrių slaugytojoms, kurioms buvo suteikta informacija apie tyrimą. Kiekvieną pirmadienį iki 12val. slaugytojos atsitiktiniu būdu išdalindavo po 5 anketas kiekviename skyriuje naujai paguldytiems, tą dieną stacionarizuotiems pacientams dėl arterinės hipertenzijos diagnozės (TLK-10 – I10-I15 hipertenzinės ligos), kurie kalba bei skaito lietuvių kalba. Naudotas kiekybinis tyrimo metodas. Tyrimo pradžia 2024-01-08, tyrimo pabaiga 2024-02-26. Tyrimo rezultatai. Iš viso tyrime dalyvavo 91 respondentas. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių buvo moterys (55%), vyrai sudarė 44%, vienas tyrimo dalyvis savo lytį nurodyti atsisakė. Pagal amžių daugiausiai dalyvavo 51-60 m. (26%) ir 61-70 m. (21%) asmenų, mažiausiai buvo vyresnių nei 80 m. asmenų (8%). Pagal išsilavinimą daugiausiai buvo turinčiųjų profesinį (31%) ir aukštąjį universitetinį (29%) išsilavinimą, mažiausiai buvo turinčiųjų tik nebaigtą vidurinį išsilavinimą (2%). Jaučiamas nerimas tarp arterinės hipertenzijos pacientų yra vidutiniškai gana mažas, o vertinimo vidurkis sudaro tik 2,87 balus. Nustatytas statistiškai reikšmingas (kai p<0,05) skirtumas, kuris parodė, kad moterys jautė reikšmingai stipresnį nerimą sužinojus, kad serga AH lyginant su vyrais. Pacientams vidinė ramybė turi šiek tiek didesnį poveikį arterinio kraujo spaudimui (6,52 balo) nei nerimas (6,15 balo). Daugiau nei pusė (55%) teigė, kad jaučiamas nerimas dažnai ar nuolat turi įtakos spaudimo pakilimui. Dažniausiai tyrimo dalyviai nerimo mažinimui renkasi tokias priemones kaip laisvalaikio užsiėmimas (52%), muzikos klausymas (41%) ir fizinė veikla (31%). Išvados. Bendras jaučiamo nerimo lygis tarp arterine hipertenzija sergančių pacientų gana žemas, tuo tarpu vertinant jaučiamą nerimą per pastarąsias 2 savaites ir pačioje ligos pradžioje, subjektyviai jaučiamas nerimas yra vidutinis. Moterys, sužinojusios, kad serga arterine hipertenzija jautė reikšmingai stipresnį nerimą lyginant su vyrais. Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad jaučiamas nerimas dažnai ar nuolat turi įtakos arterinio kraujo spaudimo pakilimui. Pacientų nuomone jaučiama vidinė ramybė turi šiek tiek didesnį poveikį arterinio kraujo spaudimo reguliacijai nei nerimas. Moterys, lyginant su vyrais, reikšmingai dažniau mano, kad vidinė ramybė turi reikšmės arterinio kraujo spaudimo reguliacijai. Dažniausiai tyrimo dalyviai nerimo mažinimui renkasi savo mėgstamas laisvalaikio veiklas, muzikos klausymasi bei fizinę veiklą.
Language: Lithuanian
Field: Medicine
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7151680577
Cites: 45
Cited by:
Related to: 10