Year: 2023
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Justina Stasiulytė. Biocheminiai nėštumai ir pirmojo trimestro nėštumo nutrūkimai po pagalbinio apvaisinimo. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ir palyginti pacienčių, kurioms po embriono įkėlimo į gimdą diagnozuoti biocheminiai ir pirmojo nėštumo trečdalio nėštumo nutrūkimai, klinikinius ir laboratorinius rodiklius. Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti biocheminių ir nesivystančių nėštumų/savaiminių persileidimų pirmajame nėštumo trečdalyje dažnį po pagalbinio apvaisinimo procedūrų 2020 – 2021 metais LSMU KK RMC gydytoms moterims; kai ankstyvoji hCG koncentracija daugiau 10 U/l. 2. Išanalizuoti pacienčių, kurioms diagnozuotas biocheminis ir anksti savaime nutrūkęs nėštumas, sociodemografinius veiksnius ir klinikinės anamnezės ypatumus; 3. Išanalizuoti laboratorinius pagalbinio apvaisinimo rodiklius biocheminių ir pirmojo trečdalio nėštumo nutrūkimų atvejais; 4. Įvertinti analizuojamų veiksnių reikšmingumą biocheminiams ir pirmojo nėštumo trečdalio nėštumo nutrūkimamas. Tyrimo metodika. Retrospektyvus tyrimas atliktas LSMUL KK Reprodukcinės medicinos centre. Tiriamąją grupę sudarė 2020-2021 metais dėl nevaisingumo gydytos moterys, kurioms po pagalbinio apvaisinimo į gimdą įkelti švieži arba atšildyti embrionai. Įtraukimo kriterijai: žmogaus chorioninio gonadotropino koncentracija 9-10 dieną po procedūros nustatyta didesnė nei 10 U/l. Atmetimo kriterijai: atvejai, kai 9-10 tą dieną po procedūros neatliktas hCG tyrimas, diagnozuotas ektopinis nėštumas, atliktas nėštumo nutraukimas pagal medicinines indkacijas. Kiekvienas embriono įkėlimo į gimdą ciklas vertintas kaip .„atvejis“. Tiriamieji atvejai pagal gydymo baigtis suskirstyti į tris grupes: I gr. – biocheminiai nėštumai, II gr. – pirmojo nėštumo trečdalio nėštumo nutrūkimai, III gr.– gimdymai. Išanalizuoti ir palyginti sociodemografiniai veiksniai ir klinikinės anamnezės ypatumai, laboratorinių procedūrų rodikliai. Statistinė duomenų analizė – tiriamųjų duomenys susisteminti ir apdoroti naudojant ,,MO Excel 2016” ir ,,IBM SPSS 29.0” programų paketus. Trijų nepriklausomų imčių kiekybiniai kintamieji buvo lyginami taikant ANOVA, Kruskal-Wallis kriterijus, o kokybiniai kintamieji analizuoti naudojant Chi – kvadrato kriterijų. Prognozuojant PA baigtį, buvo atlikta dvinarė logistinė regresinė analizė. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p mažiau 0,05. Tyrimo rezultatai. 1. Nustatytas biocheminių ir pirmojo nėštumo trečdalio nėštumo nutrūkimų dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, atliktų 2020 – 2021 metais LSMU KK RMC gydytoms moterims – 17,7 proc. (n = 32) ir 23,8 proc. (n = 43) atitinkamai. 2. Tiriant biocheminių ir pirmojo nėštumo trečdalio nėštumo nutrūkimų sociodemografinius veiksnius ir klinikinės anamnezės ypatumus nustatyta, jog vyro amžius yra vienintelis statistiškai reikšmingas kintamasis (p mažiau 0,05). Moterų, kurioms diagnozuotas biocheminis nėštumas partnerio vidutinis amžius – 35,81 metai, o anksti savaime nutrūkęs nėštumas - 37,79 metai. 3. Nei vienas biocheminių ir pirmojo nėštumo trečdalio nėštumo nutrūkimų laboratorinis rodiklis nebuvo statistiškai reikšmingas. Tačiau nustatyta, kad dažniausiai perkeliami trečios dienos embrionai turintys 8 blastomeras, 93,8 proc perkeltų embrionų, yra mažiausios fragmentacijos (mažiau 10 – 25 proc.), perkeltų blastocistų dauguma yra geros kokybės (daugiau lygu 3Bb), o dažniausiai perkeliamų embrionų tipas nustatytas – šaldytos blastocistos (FET). 4. Taikant dvinarę logistinę regresinę analizę nustatyta, jog moterims, kurioms diagnozuotas pirminis nevaisingumo tipas, biocheminio nėštumo šansas yra mažesnis, nei esant toms, kurioms diagnozuotas antrinis nevaisingumas (p = 0,035). Nustatyta, kad didėjant nevaisingumo trukmei, nėštumui savaime nutrūkti pirmajame nėštumo trečdalyje šansas mažėja, lyginant su gimdymo kategorija (p = 0,030). Taip pat nustatyta, jog tirti laboratoriniai rodikliai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos biocheminių ir savaiminių pirmojo trečdalio nėštumų nutrūkimo susidarymo galimybei (p daugiau 0,05). Išvados. 1. Po atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, 2020 – 2021 metais LSMU RMC, biocheminiai nėštumai nustatyti 17,7 proc., nėštumo nutrūkimai pirmajame trečdalyje 23,8 proc. atvejų, kai po PA procedūrų ankstyvoji hCG koncentracija daugiau 10 U/l. 2. Vyrų amžius diagnozavus biocheminius nėštumus ir pirmojo trečdalio nėštumo nutrūkimus statistiškai reikšmingai nesiskyrė, tačiau nutrūkus nėštumams pirmajame trečdalyje partneriai buvo reikšmingai vyresni, nei gimdymų atvejais. Kiti sociodemografiniai ir klinikinės anamnezės veiksniai biocheminių ir savaime nutrūkusių nėštumų grupėje statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 3. Tirtieji laboratoriniai rodikliai, tokie kaip perkeltų embrionų tipas, blastomerų skaičius (D3) embrione, embrionų (D3) fragmentacija, blastocistų kokybė, menstruacinis ciklas, kuriame buvo perkelta atšaldyta blastocista po OPU, statistiškai reikšmingai nesiskyrė biocheminių ir pirmojo nėštumo trečdalio nutrūkimų atvejais. 4. Prognozuojant biocheminį nėštumą po PA procedūrų, nustatyta, kad statistiškai reikšmingas veiksnys yra nevaisingumo tipas, prognozuojant pirmojo trečdalio nėštumo nutrūkimą - nevaisingumo trukmė. Tirti laboratoriniai rodikliai statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo.
Author: Stasiulytė, Justina
Language: Lithuanian
Subfield: Reproductive Medicine
Field: Medicine
Domain: Health Sciences
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7151681624
