Work

Value of the Biomarkers in Evaluating the Prognosis of Heart Failure

Year: 2022
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Pavadinimas: Biožymenų įtaka vertinant sergančiųjų širdies nepakankamumu prognozę. Tyrimo tikslas: Palyginti natriuretinių peptidų ir tirpaus ST2 prognostinę vertę sergančiųjų širdies nepakankamumu. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamųjų, sergančių širdies nepakankamumu, natriuretinių peptidų ir tirpaus ST2 vertes esant stacionare, jų prognostinę vertę, įtaką mirštamumui. 2. Įvertinti veiksnius, sąlygojančius tirpaus ST2 ir natriuretinių peptidų pokyčius. 3. Įvertinti natriuretinių peptidų ir tirpaus ST2 sąsajas su medikamentiniu gydymu skirtu iki stacionarizavimo. Tyrimo metodika: Į tyrimą buvo įtraukti 74 pacientai, kurie sirgo širdies nepakankamumu ir 2020-2021 metais buvo gydyti kardiologijos klinikoje. 23 iš jų gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologijos klinikoje ir 51 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės kardiologijos klinikoje. Buvo analizuoti pacientų, kuriems tirtos širdies nepakankamumo biožymenų koncentracijos, medicininiai dokumentai. Analizuojant laboratorinių, echokardiografinių tyrimų rodiklius bei iki stacionaro skirtą medikamentinį gydymą buvo vertinta biožymenų pokyčio priklausomybė. Surinkti nuasmeninti duomenys analizuoti Excel ir SPSS 27.0 statistikos programa. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai: Lyginant tirpaus tumorogeniškumo slopiklio 2 (sST2) bei N-terminalinio pro-B-tipo natriuretinio peptido (NT-proBNP) kiekius su NŠA ŠN funkcinėmis klasėmis, pastebėta tendencija, jog biožymenų koncentracijos didesnės, kai aukštesnė funkcinė klasė, bet statistiškai reikšmingas pokytis nestebėtas (p>0,05). Vertinant biožymenų koncentracijos pasiskirstymą pagal kairiojo skilvelio išstūmio frakciją (KSIF), sST2 verčių didėjimą lemia kairiojo skilvelio disfunkcija, kuomet KSIF yra <40% (p<0,001). 4,05% pacientų (n=3) baigtis buvo letali ir yra siejama su ST2 slenkstine verte 33,22 ng/ml, NT-proBNP - 1312 pg/ml ir sumažėjusia KSIF. NT-proBNP vertės buvo reikšmingai didesnės bei yra siejamos su moteriška lytimi, anamnezėje esančiu miokardu infarktu, išemine širdies liga, sunkiu mitralinio vožtuvo nesandarumu bei inkstų funkcijos nepakankamumu, o sST2 koncentracija, remiantis mūsų tyrimo duomenimis, nuo šių veiksnių nepriklauso. Įvertinus iki stacionarizavimo skirto medikamentinio gydymo efektyvumą ir daromą įtaką biožymenų koncentracijai, nustatyta, jog angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB), spironolaktonas bei diuretikai efektyviai mažina NT-proBNP kiekius ir gerina prognozę, o ARB ir centrinio veikimo antihipertenziniai vaistai - sST2 (p<0,05). Išvados: 1. sST2 ir NT-proBNP vertės didesnės esant aukštesnei NŠA funkcinei klasei, bet rezultatai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05). sST2 kiekio padidėjimas (51,18 ± 44,58 ng/ml) siejamas su sumažėjusia KSIF <40% (p<0,001). sST2 ribinė vertė 33,22 ng/ml susijusi su prastesne ŠN prognoze bei letalia išeitimi, NT-proBNP – 1312 pg/ml (n=3). 2. Moterims nustatytos vidutinės NT-proBNP koncentracijos yra statistiškai reikšmingai didesnės nei vyrų (p=0,032). Statistiškai reikšmingas NT-proBNP padidėjimas nustatytas tarp pacientų persirgusių miokardo infarktu ir sergančių išemine širdies liga (p=0,015), turinčių sunkų MVN (p=0,000), inkstų patologiją (p=0,001). sST2 vertės nuo šių veiksnių nepriklausė. 3. NT-proBNP koncentraciją statistiškai reikšmingai sumažina ŠN gydymui vartojami diuretikai (p=0,000), ARB (p=0,047), spironolaktonas (p=0,021). sST2 koncentraciją reikšmingai sumažina ARB (p=0,032) ir centrinio veikimo antihipertenziniai vaistai (p=0,014).
Language: Lithuanian
Field: Medicine
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7151690888
Cites: 52
Cited by:
Related to: 10