Analysis of Pancreatic Beta-cell Function in Patients with Monogenic Diabetes while Performing Mixed Meal Tolerance Test
Year: 2021
Type: dissertation
Abstract: Justė Mykolaitytė. „Pacientų, sergančių monogeniniu diabetu, kasos beta-ląstelių funkcijos tyrimas, atliekant mišraus maisto tolerancijos tyrimą “. Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų, kuriems nustatytas genetinis diabetas, kasos beta-ląstelių funkciją, atliekant mišraus maisto tolerancijos tyrimą (MMTT). Uždaviniai: Palyginti C-peptido koncentracijų dinamika tarp įvairių MD tipų 1-MMTT metu. Taip pat atlikti kasos beta-ląstelių funkcijos dinamikos analizę, palyginant 1-MMTT ir 2-MMTT duomenis. Galiausiai įvertinti ir palyginti kasos beta-ląstelių funkcijos dinamikos analizę, pacientams, kuriems po molekulinės diabeto diagnozės, buvo individualizuotas gydymas, palyginant 1-MMTT ir 2-MMTT duomenis. Metodai: atlikta duomenų atranka iš LMT Lietuvos – Šveicarijos bendradarbiavimo projekto "Genetinis diabetas Lietuvoje" duomenų bazės. Laikantis standartinių protokolų buvo atliktas 3 val. trukęs MMTT. Analizuoti skirtingais monogeninio diabeto (MD) tipais sergančių pacientų duomenys. C-peptido konc. išmatuota naudojantis imunoradiometrinių tyrimų metodu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programą SPSS 23.0. Tyrimo imtis: vaikai iki 18 m. ir jauni suaugę iki 28 m., kuriems tyrimo „Genetinis diabetas Lietuvoje“ metu nustatyta MD diagnozė, patvirtinti patologiniai genetiniai variantai MODY diabetą sąlygojančiuose genuose. Pirmajame MMTT sutiko dalyvauti 41 pacientas, antrajame – 22 pacientai. Tyrimo rezultatai: Šis tyrimas parodė, kad GCK MD sergantys pacientai turi geriausią kasos beta-ląstelių liekamąją funkciją. Nustatyta didesni C-peptido plotas po kreive (AUC), bazinio C-peptido ir C-peptido vidutinės konc. rodikliai lyginant su pacientais su HNF4A ir KCNJ11 mutacijomis, tai galima pagrįsti ir patofiziologiniu GCK MD ligos mechanizmu ir klinikine ligos išraiška. Po 1-MMTT 9-iems pacientams (6 HNF1A ir 3 KCNJ11) iš 41 buvo pritaikytas individualizuotas gydymas: vietoj daugkartinių insulino injekcijų, skirta gydymas sulfonišlapalo preparatais. 6 pacientai (4 HNF1A, 2 KCNJ11) dalyvavo 2-MMTT. Nustatytas reikšmingas skirtumas prieš ir po gydymo keitimo lyginant šių pacientų maksimalią bei bazinę ir vid. C-peptido koncentracijas. Išvados: 1-MMTT visoje imtyje tarp skirtingų MD tipų stebėti reikšmingi skirtumai, lyginant laiko momentus, kai pasiekta maksimali C-peptido konc. Rasti reikšmingi skirtumai lyginant C-peptido plotą po kreive (AUC), bazinį C-peptidą ir maksimalų C-peptidą tarp GCK, HNF1A, HNF4A, KCNJ11 diabeto tipų. Vertinant kasos beta-ląstelių funkcijos dinamiką po abiejų atliktų MMTT tyrimų, pastebėta, kad GCK diabetu sergančiųjų beta-ląstelių funkcija dinamikoje nemažėja. Palyginus C-peptido dinamikos rodiklius po gydymo optimizavimo, rastas reikšmingas skirtumas lyginant pasiektą maksimalią C-peptido konc. (didesnė pasiekta pritaikius individualizuotą gydymą pacientams su HNF1A ir KCNJ11 MD). Palyginus šių pacientų vid. C-peptido konc. ir bazinę C-peptido konc. prieš ir po gydymo keitimo, rasta tendencija (p=0.075), kad po gydymo keitimo pagerėja beta-ląstelių gebėjimas išskirti insuliną. Rekomendacijos: Pacientams, kuriems galima pritaikyti individualizuotą gydymą, rekomenduojama atlikti MMTT, kad įvertinti kasos beta-ląstelių funkciją. Pagal C-peptido tyrimo rezultatus galima atskirti pacientus, kuriems saugu pakeisti daugkartines insulino injekcijas geriamaisiais preparatais.
Author: Mykolaitytė, Justė
Language: Lithuanian
Subfield: Endocrinology, Diabetes and Metabolism
Field: Medicine
Domain: Health Sciences
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7151700351
