Work

Analysis of Diagnosis and Management of Tubal Pregnancy at the Department of Obstetrics and Gynaecology of Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics

Year: 2022
Type: dissertation
Study design: Observational Study
Abstract: Eligija Teleišytė - Negimdinio kiaušintakinio nėštumo diagnostikos ir gydymo LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje analizė Tikslas: Išanalizuoti negimdinio kiaušintakinio nėštumo diagnostikos ir gydymo būdus, jų veiksmingumą bei moterų būklę po gydymo. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti tiriamųjų kiaušintakinio nėštumo rizikos veiksnius, simptomus bei diagnostikos tyrimų radinius. 2. Išanalizuoti moterų, kurioms diagnozuotas kiaušintakinis nėštumas, gydymo būdus. 3. Įvertinti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) kitimo dinamiką po skirtingų gydymo metodų. 4. Sužinoti moterų informuotumą apie negimdinio kiaušintakinio nėštumo gydymo būdus bei jų pasitenkinimą buvusiu gydymu. Metodika: Įtrauktos 2021 m. sausio – gruodžio mėn. LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje dėl negimdinio kiaušintakinio nėštumo gydytos moterys, sutikusios dalyvauti tyrime. Duomenys rinkti iš ligoninės informacinės sistemos bei dviejų originaliai sukurtų anketų. Pirmoji anketa, kurioje klausta apie negimdinio nėštumo rizikos veiksnius, simptomus bei skirtą gydymą, buvo pateikta dėl kiaušintakinio nėštumo klinikoje gydomoms moterims. Praėjus 2-3 mėn. nuo moters išvykimo iš klinikos, nurodytu elektroniniu paštu buvo siunčiama antroji anketa, kuria siekta išsiaiškinti gydymo veiksmingumą, hCG kitimo dinamiką, moterų informuotumą ir pasitenkinimą gydymu. Gauti rezultatai analizuoti taikant statistinius metodus SPSS programa. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 72 moterys: 31 (43,1%) – gydyta metotreksatu (MTX), 34 (47,2%) – atlikta operacija ir 7 (9,7%) – taikyta stebėjimo taktika. Bent vieną rizikos veiksnį anamnezėje turėjo 65,3% moterų. Dažniausi nusiskundimai - kraujavimas iš makšties (76,4%) bei pilvo skausmas (75,0%). Ultragarsu stebint gemalinę pūslytę su trynio maišu arba (ir) embrionu gimdos priedų srityje dažniau parinktas chirurginis gydymas, stebint heterogeninį darinį gimdos priedų srityje, judantį atskirai nuo kiaušidės – gydymas MTX, o nematant negimdinio nėštumo gimdos priedų srityje – stebėjimas (p=0,009). Diagnozuojant kiaušintakinį nėštumą, hCG koncentracija kraujo serume buvo didesnė chirurginio gydymo grupėje (p=0,000). Operacijos po gydymo MTX prireikė 4 moterims (veiksmingumas – 83,3%), 1 moteriai reikėjo reoperacijos po chirurginio gydymo (veiksmingumas – 96,3%), o gydymas MTX buvo reikalingas 1 moteriai po stebėjimo (veiksmingumas – 80,0%). Laikas, per kurį hCG koncentracija pasiekė normą, reikšmingai nesiskyrė tarp grupių (p=0,508) ir buvo vidutiniškai 4,3 sav. po gydymo MTX, 3,4 – po chirurginio gydymo ir 3,7 – po stebėjimo. Informaciją apie kiaušintakinio nėštumo gydymo būdus suprato 85,2% moterų, o taikytą gydymą rekomenduotų – 64,8%. Moterų informuotumas ir pasitenkinimas gydymu reikšmingai tarp grupių nesiskyrė (p>0,05). Išvados: 1. Bent vieną rizikos veiksnį turėjo daugiau nei pusė moterų. 2. Didžioji dalis skundėsi pilvo skausmu ir kraujavimu iš makšties. 3. Gydymo parinkimas priklausė nuo ultragarso radinių bei hCG koncentracijos. 4. Konservatyvusis gydymas buvo skirtas 52,8% moterų. 5. Veiksmingiausias buvo chirurginis gydymas (96,3% atvejų). 6. Laikas, per kurį hCG koncentracija pasiekė normą buvo apie 3-4 sav. ir statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp grupių. 7. Moterys buvo gerai informuotos ir didžioji dalis joms skirtą gydymą rekomenduotų.
Language: Lithuanian
Field: Medicine
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7151706412
Cites: 26
Cited by:
Related to: 10