Year: 2024
Type: dissertation
Abstract: R. Stebuliauskaitės magistro baigiamasis darbas „Bičių surinktų žiedadulkių fitocheminės sudėties ir antioksidacinio aktyvumo tyrimas“. Mokslinio darbo vadovė – Prof. Dr. S. Trumbeckaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas. Tyrimo tikslas: Ištirti ir palyginti šaldytų ir džiovintų bičių žiedadulkių fenolinių junginių, askorbo rūgšties ir aminorūgščių kokybinės ir kiekybinės sudėties bei antioksidacinio aktyvumo in vitro kitimą laikymo metu. Darbo uždaviniai: 1. Parinkti tinkamas fenolinių junginių ekstrakcijos sąlygas. 2. Nustatyti bendrą fenolinių junginių ir bendrą flavonoidų kiekio įvairavimą bičių žiedadulkių ėminiuose laikymo metu. 3. Įvertinti šaldytų ir džiovintų bičių žiedadulkių fenolinių junginių ir aminorūgščių kokybinės ir kiekybinės sudėties įvairavimą laikymo metu. 4. Nustatyti askorbo rūgšties kiekinės sudėties įvairavimą laikymo metu. 5. Įvertinti bičių žiedadulkių ėminių antiradikalinio ir redukcinio aktyvumo rodiklių in vitro pokyčius laikymo metu. 6. Įvertinti koreliacinius ryšius tarp ėminių bendrojo fenolinių junginių kiekio, suminio fenolinių junginių kiekio, bendro flavonoidų kiekio, askorbo rūgšties kiekybinės sudėties ir antioksidacinio aktyvumo in vitro. 7. Nustatyti bičių surinktų žiedadulkių botaninę kilmę. Tyrimo objektas ir metodai: Džiovintos ir šaldytos (-20 °C, -80 °C) bičių žiedadulkės. Bendras fenolinių junginių kiekis nustatytas, taikant spetrofotometrinę Folin–Ciocâlteu metodiką. Bendras flavonoidų kiekis įvertintas pritaikius reakciją su AlCl3. Kokybinė ir kiekybinė fenolinių junginių ir aminorūgščių analizė atlikta pritaikius chromatografinį ultra efektyviosios skysčių chromatografijos su masių spektrometru (UESC–MS) metodą. Antioksidaciniam aktyvumui įvertinti pritaikytos spektrofotometrinės ABTS, CUPRAC ir FRAP metodikos. Titrimetrinė analizė naudota askorbo rūgšties įvertinimui. Melisopalinologijos metodas naudotas botaninės kilmės nustatymui. Rezultatai ir išvados: Nustatyta, kad laikymo metu bendras fenolinių junginių kiekis džiovintose ir šaldytose žiedadulkėse mažėja nuo 7 iki 58 proc., o bendras flavonoidų kiekis nuo 10 iki 67 proc. (p<0,05). Džiovintuose ėminiuose bendras fenolinių junginių kiekis pradeda mažėti jau po 3 mėn., o šaldytuose ¬– po 6 mėn. Atlikus UESC–MS analizę buvo nustatytos 5 fenolinės rūgštys, 20 flavonoidų ir 17 aminorūgščių. Didžiausias suminis identifikuotų fenolinių junginių kiekis (9105,70±170,82 μg/g) nustatytas šaldytuose -80 °C ėminiuose, o mažiausias (6961,53±151,77 μg/g) – džiovintuose žiedadulkių ėminiuose (p<0,05). Aminorūgščių kiekis pradeda statistiškai reikšmingai mažėti jau po 6 mėn. laikymo. Didžiausias askorbo rūgšties kiekis išlieka -80 °C žiedadulkių ėminiuose. Stipriausias antiradikalinis ir redukcinis aktyvumas in vitro nustatyti šaldytuose (-80 °C) ėminiuose. Stipriausia koreliacija nustatyta tarp bendro fenolinių junginių kiekio ir redukcinio aktyvumo džiovintuose bičių žiedadulkių ėminiuose (r=0,993, p<0,05). Atlikus melisopalinologinę ėminių analizę, iš viso 2022 ir 2023 m. ėminiuose identifikuotos devynių augalų žiedadulkės.
Author: Stebuliauskaitė, Rosita
Language: Lithuanian
Subfield: Insect Science
Domain: Life Sciences
SDG: Zero hunger
Open Access status: green
OpenAlex ID: W7132366355
